03/06/2020

30/07/2020

Labas rytas,

vis dažniaus susimąstau apie ritualus. Dalis mūsų juos turim susikūrę sąmoningai, o dalis net nesusimąstom, kad tai ritualas.

Neseniai skaičiau Carlos Castaneda "Tylos galia". Gausybė minčių ir klausimų kilo beskaitant. Atsakymų sau irgi radau. Pavyzdžiui, apie ritualus. "Ritualas yra būtinas, kad žmogus pajėgtų sutelkti dėmesį", - rašo C. Castaneda.

Perskaičiau ir pagalvojau: "O, taip! Štai kokia jų paskirtis".

Savo kasdienybėje turiu daug ritualų. Dalis jų apipinta įvairiais atributais, kaip, tarkime, rūkstantis smilkalas, gražiai sutvarkytas darbo stalas ir žalia arbata sėdant rašyti ryto puslapių. Vėliau, dienos eigoje, tas stalas tampa sunkus nuo apkrautų knygų, sąsiuvinių, užrašinių - į kurias talpinu idėjas, brėžinius ir konspektus. Bet ryto puslapiams man reikia švaraus stalo - beje, tai padeda palaikyti tvarką.

Meditacijos, jogos praktika irgi turi savo atributus, kurie iškart primena ir leidžia sutelkti dėmesį tik į tai.

Kuo daugiau ritualų mes sukuriame aplink mums svarbius dalykus, tuo labiau dėmesingą gyvenimą gyvename. Ne visada, bet bent tais momentais. Pavyzdžiui, galime susikurti šeimyninių pusryčių ritualus savaitgaliais. Pokalbių ar veiklų su savo paaugliais ritualus. Ritualus su vyru - kad ir penktadienio filmas kartu. Jis gali būti apipintas skaniais užkandžiais, kas nori, vyno taure. Piešimo ar rankdarbių ritualas su vaikais ketvirtadieniais ir t.t.

Ar jaučiate ritualo galią?

Aš tikiu, kad dauguma mūsų žiūrim filmus, žaidžiam .su vaikais, kalbamės, bet... ar visada sutelkę dėmesį?

O kas jei susikurtume ritualus apie tas sritis, tuos dalykus, kurie mums svarbūs? Puoselėtume šias patirtis ir leistume sau į jas panirti visa širdimi?

Įdomu tai, kad kartais ritualai, kuriuos sutelkę dėmesį vystėm, tampa pačiais mumis - jų jau ir daryti nereikia. Tarkime, prieš keletą metų rašiau dėkingumo dienoraštį. Vakarais dešimt dalykų, už ką esu dėkinga. Labai galinga praktika, tikrai verta jai sukurti ritualą. Pradžioj, kaip ir daugumai, būna sunku atsiminti ar net sugalvoti už ką dėkoti, bet vėliau supratau, kad tie dešimt dalykų tiesiog labai mažai - ėmiau matyti pasaulį kitaip ir dėkoti už jo gausą kiekviename apsireiškime.

Mano pasaulis pasikeitė, pasikeičiau pati ir dėkingumo dienoraščio rašymo ritualas, tarsi, ištirpo ir tapo manimi.

Dabar mano asmeninių praktikų ritualas yra Ryto puslapiai. Kartais, kai būna liūdna, išliejus visas negatyvias mintis, jie sugeria gausybę dėkingumo už viską, kas yra.

O kokios Jūsų patirtys apie ritualus?

Nori pasidalinti savo mintimis?
Parašyk man! sonata.ce@gmail.com 

© 2020  Sonata Aaltonen. All rights reserved.
Powered by Webnode
Create your website for free!