09/04/2020

30/07/2020

Kažkuriuo metu pagavau save, kad jaučiuosi pavargusi. Gal tas bendras pasaulio įvykių fonas, kaip užmirštas įjungtas dulkių siurblys, ūžia ir tyliai nusiurbia mano energiją. Vis dažniau jaučiu norą prisėsti ir ištirpti sofos apvalumuose, nugramzdindama savo protą į atverstos knygos eilutes.

Atėjo metas pailsėti. Pailsėti nuo darbų, reikalų, saviugdos knygų, seminarų, vebinarų... Neilgam, tik kuriam laikui, bet reikia pauzės. Jaučiu, kad dabar siela veržiasi link meno, gilios literatūros, nestandartinio kino ir apmąstymų. Ir nuostabu, kad šis periodas sutapo su visuotiniu karantinu. Pataja nuo šiandien visiškai užsidaro. Apribotas judėjimas, net į kitą dalį miesto patekti gali tik su rimtesne priežastim. O aš matau, kaip į mano ištuštėjusį kiemą, dar rečiau, tarsi šešėliai, užsuka kaukėti žmonės. Tiesą, sakant keistas vaizdelis yra žiūrėti į kaukėtus žmones, vilkinčius tik maudymukus... :)

Sėdžiu balkone, stebiu paukščius, skaitau. Neilgai, nes vos po kelių minutėlių ramios tylos prisistato Emma, o skaitymą nutraukia slėpynių/gaudynių ir kitokie žaidimai.

Ir šiek tiek pažaidusi pagaunu save, kad jau kantriai laukiu tos laisvos akimirkos, kai galėsiu sugrįžti prie knygos...

Šiuo metu skaitau "Žmogus ieško Dievo". Šios knygos dar vasarą užsiprašiau savo dukros, kaip dovanos Kalėdoms. Žinot, kaip būna, kai knyga tiesiog traukia, net nesupranti kodėl, bet nori ją atsiverst. Žydų žurnalisto parašyta knyga leidžia patirti keliavimo ir pažinimo malonumą. Keliaujam kartu per pasaulį, giliau pažindami, suvokdami religijas ir jų tiesas. Nors pati nesu religinga, randu labai daug išminties.

Keliomis citatomis ir su jumis pasidalinsiu:

Mūsų protas yra tarsi plunksna vėjyje. Taip, plunksna. Mes privalome atsisakyti konstruktų, tačiau pats atsisakymas yra konstruktas (Lama Rinpočė)

Gandis buvo ieškotojas. Jis visko mokydavosi iš savo klaidų. Kaip ir kiti ieškotojai, Gandis nekentė abejonių ir dviprasmybės. Jis tikėjo akademiko Peterio Bertoccio žodžiais tariant ,"bėgti nuo nesaugumo reiškia visiškai nesuvokti tiek žmogiškumo, tiek religijos esmės".

Keletą mėnesių jis mynė koneveikdamas Dievus, lemtį, Begalinę Nežinomybę. Jusdami neįsivaizduojamą Peterio skausmą žmonės, nepažįstamieji, padėjo jam duodami vandens, vietą nakvynei. "Buvo nuostabu,- pasakojo jis, tvenkiantis ašarai kairioje akyje. - Patyriau skausmą. Grožį. Pagalbą." Aš suvokiu, kad būtent tai sufijai ir turi omenyje kalbėdami apie "kančios alchemiją" - kenčiant neatbukti, o transformuotis.

Aš kolekcionuoju patirtis: tobulas patiekalas, kelionė, kiekviena tobulesnė už ankstesnę. Kolekcija niekada neužbaigta ir niekada tokia netaps, kol nepaisysiu ketvirtojo islamo kalifo Ali ibn Abu Talibo žodžių: "Asketizmas reiškia ne nieko neturėjimą, o tai, kad niekas tavęs nevaldo." Mūsų patirtys mus Valdo taip pat lengvai kaip daiktai, nors jos ir užima mažiau vietos.

Nori pasidalinti savo mintimis?
Parašyk man! sonata.ce@gmail.com 

© 2020  Sonata Aaltonen. All rights reserved.
Powered by Webnode
Create your website for free!