09/10/2019

Labas rytas, Ryto puslapiai.

ką tik švelniai ir taip gardžiai nurijau savo rytinės kavos gurkšnelį. Anksčiau kavos ritualas man būdavo svarbiausia ryto dalis. Dar nieko nežinodama apie sąmoningą valgymą ar gėrimą. aš jau turėjau sąmoningo mėgavimosi maistu ritualus. Tiesa, tokio žodžio kaip sąmoningumas mano žodyne tuomet dar nebuvo.

Džiaugiuosi, kad ryto ritualo įpročiu užsikrėtė ir mano dukra, kasryt skirdama laiko sau ir kavos puodeliui. Anksčiau dažniau gerdavom kartu, o dabar dažniau atskirai. Tik aš jį geriu tyloj, o mano dukra klausydama muzikos. Ji gyvena muzikoj...

Kalbant apie ritualus, taip ir būdavo, prabudau, kava, tyla, pabuvimas - taip prasidėdavo nauja diena. Ir net nepastebėjau, kaip po truputį šis ritualas apsipynė kitomis praktikomis. Į rytus prasiskverbė joga, trumpa meditacija, kvėpavimo pratimai, o dabar kartu su kavos puodeliu ant mano staliuko lovoj yra ir sąsiuvinis puslapiams.

Kartais manes paklausia, o kaip viską spėti? Visus tuos ritualus ir pan. Aš nežinau atsakymo. Žinau tik, kad ritualai patys savaime ateina ir įsipatogina mūsų dienoj. Kai kyla noras kažkuo užsiimti, daryti, nebūna net abejonių ar pasipriešinimo. Tiesiog atsikeli anksčiau ir padarai. Rytiniai ritualai - aš dėl jų su džiaugsmu keliuosi kiekvieną rytą. Aišku, ne visada taip buvo.

Dabar, taupydama laiką, ryto puslapių rašymą apjungiau su kavos gėrimo ritualu. Kartais būna, pagalvoju, jog šiek tiek prarandu, nes dabar kavos gėrimas nėra toks įsisąmonintas. Tik trumpais mirksniais, kai kaire ranka pakeliu puodelį prie lūpų ir gurkšteliu, ištreniruoti įpročiai iškart nuščiūva ir leidžia man bet trumpai akimirkai pajusti tik tą gurkšnį.

Kažkada pastebėjau, kad kartais mes valgome tiesiog, kad užsikimšti, o man, tuomet putliai paauglei, buvo apmaudu prisikimšti rimtai nepasimėgavus. Susirūpinusi savo figūra suvokiau, kad jei noriu patirti daug valgymo malonumo, turiu valgyti lėtai ir mėgautis kiekvienu kąsniu. Nuo tada ir iki šiol taip ir darau. Valgau besidžiaugdama kąsniu ir taip užpildau save malonumu ;) o ir mažiau maisto pakanka.

Mane erzina, kai kalbina valgant. Labai sunku. Nežinau, kodėl kiti sako, kad jiems puikiai išeina multitaskinti, nes man nesigauna. Žinoma, galiu gaminti ir žiūrėti TV, bet realiai, greitai nusiviliu, nes nei ten, nei ten malonumo nepatiriu. Todėl dabar dažniausiai renkuosi vieną. Jau akivaizdu, kad negaliu kalbėt telefonu vairuodama mieste, nes jei tik pokalbis rimtesnis, atima daugiau dėmesio, iškart, žiūrėk, vairavimui dėmėsio mažiau ir ... kažkur ne ten pravažiuoju ar nusuku :) Keista, nes anksčiau maniau, kad esu multitaskinimo profė ir net didžiuodavausi, kaip moku tiek daug visko veikti vienu metu. Bet realiai, kad ir megzti žiūrint TV - tai arba mezgi, arba žiūri.

Šiandien ryte vėl dariau jogą. Kurį laiką stengiausi Emma įgrūsti Juhai, kad galėčiau ramiai užsiimti praktika, bet šiandien jis miegojo. Tiek to, pamaniau, tegul sau miega. O mes su Emma ėmėm jogą daryti kartu. Žinoma, kokybės tame nėra daug, nes beveik dviejų metų mažylė ir ant galvos man prisėda ir ant nugaros užsiropščia, bet kas sake, kad viskas turi būti tobulai? Galima juk ir lėčiau, su pertraukėlėmis, pasijuokimais... Galbūt, ir jai, kaip vyresnėlei, tai taps jos rytiniu ritualu?

Atsidusau. Berašant šiandien puslapius, kelis kartus pagalvojau, kad keistai, bet viskas rašosi iš proto. Tarsi, galva atsiskyrė ir štai dabar rašo. Keisti tie žmonės. Jie patys suskirstė mūsų kūnus į dalis, užvadindami galva, koja, ranka, širdis... Dar yra tokie pavadinimai, kaip emocija, protas...Bet iš tikro, mes juk esame viena. Kaip kvaila tikėti, kad piliulės nuo galvos skausmo kažkokiu stebuklingu būdu veikia tik galvą.