10/04/2020

30/07/2020

Labas rytas, Ryto puslapiai,

šiandien, kaip niekad anksčiau, norisi būti atvira sau.

Karantinas, be to jau visiems pastebimo efekto, atlieka ir daug "povandeninio" darbo. Skaičiau, kad ėmusios leisti daugiau laiko namuose, poros net ėmė skirtis.

Būti santykiuose nėra lengva, bet būti už jų - irgi ne lengviau. Kai kažkas pavadina santykius darbu - nesutinku. Mano nuomone, santykiai kuria erdvę augimui. Niekas kitas neatspindi tavęs geriau, nei partneris. Kad ir kaip tu nenorėtum į save pažiūrėti, partneris, tarsi įkyrus fotografas, nukreipęs objektyvą, spragina tavo emocijas kaip popkornus.

Daug patarimų, seminarų, knygų - visi jie turi tuos, kam skirti ir naudingi. Tik kartais jautiesi toks pavargęs, kad jais sunku naudotis.

Gyvenimas yra tėkmė, ji moko neprisirišti. O juk mes, žmonės, taip mėgstam prisiminti tuos gerus momentus ir vis stengiamės sugrįžti ten, kur buvom. Kaip ir gamtoj, po potvynio seka atoslūgis, o po atoslūgio, vėl potvynis... Santykiai irgi turi savo tekėjimą...

Patys tekėdami upe žūrime į kitus, plaukiančius šalia, ir dažnai grožimės, o kartais ir pavydo jausmas aplanko ar užsuka neviltis, kartėlis... Iš šalies žiūrint visada atrodo geriau - matome ramų plaukimą, bet negalime jausti ir žinoti, kiek kartų jiems įdūrė pakeliui pasitaikę spygliai, kiek jie turi nubrozdinimų, kiek praplaukė pavojingų sūkurių ir kiek kartų pakvaišusi gyvenimo srovė laikė ilgai panardinusi jų galvas...

Gyvenimas yra būtis ir tėkmė. Kiekviena akimirka nauja, kita. Paleisti, kas buvo, priimti, kas yra.

Nori pasidalinti savo mintimis?
Parašyk man! sonata.ce@gmail.com 

© 2020  Sonata Aaltonen. All rights reserved.
Powered by Webnode
Create your website for free!