19/11/2019

30/07/2020

Labas rytas, Ryto puslapiai,

vis stebiuosi, kaip iki tol be ryto puslapių rašymo gyvenau, nes dabar jie tapo viena iš svarbiausių mano gyvenimo dalių. Šiandien ir vėl įsitikinau, kokie jie svarbūs. Bet apie viską nuo pradžių.

O gi, rytą pradėjau "susidėjusi su velniu" - atsiverčiau Fb dar lovoje, o to daryti šiukštu negalima, bent jau aš taip buvau nusprendusi. Ir štai, pažeidžiau savo taisyklę ir iškart gavau pamoką.

Taigi, atsiverčiu Fb, o ten mano dvi draugės ir kolegės pasiskelbusios, kad pakeliui į Ugandą, nes ten ves koučingo mokymus. Iškart mintis: palauk, palauk, o kodėl be manes? Mane pamiršo... :(

Na, ir žodžiu, užsisukau mintyse, ėmiau ieškoti daugiau info, sekti, kaip ten įvyko ir t.t. Žodžiu, paaiškejo, kad tai išsivystė po World Game konferencijos pernai Antalijoje, į kurią nors ir ketinau, bet neišvykau.

Uch, aplankė gausiai įvairių emocijų. Nusivylimas, gailestis ir dar kažkas, kol pastebėjau, kad palauk palauk... Dar tik ankstyvas rytas, o mano energijos lygis vos ne žemiau plintuso...

Ir, hop! Prisiminiau! Ryto puslapiai! Turiu surašyti visa ta š... ten! Iškratyt, išsikuopt galvą, o tada leisti viskam būti ir gyventi dabar.

Taip ir padariau. Iškračiau. Tiesą sakant pirmiausia liejosi mintys, kad gal jau nebežinau, ko noriu, nes, rodos, esu pasirinkusi kelią, o štai vos tik kažkokia nauja info pasibeldė man į langą, ir norisi viską mesti, šokti, būti nepaliktai, nepamirštai... Ir aš noriu,- gailiai šaukiau aš.

Vos tik išliejau savo gailestį į popieriaus lapus, emocinis krūvis atlaisvėjo ir suvokiau... hmmm.... Taigi, nieko čia ir neįvyko. Taigi, super, kad jos tai daro. Galiu parašyti Carmel Lee ir pasakyti, kad sekantį kartą ir aš noriu.

Ir tikrai, kodėl to nepadaryt? Ok, įsirašiau į kalendorių, kad kitą savaitę kontaktuoju su ja šiuo klausimu.

Na, ir viskas. Iš šio didelio burbulo, nežinojimo ko noriu, abejonių, ar teisingu keliu einu, o gal bėgti ten, o gal ten... ką dabar daryti.... Liko tik vienas įrašas darbo kalendoriuje - parašyti žinutę ir aptarti šią idėją.

Labai noriu į Afriką, labai noriu susitikti su Carmel Lee, labai noriu ten padaryti savo mokymus. Norą paleidau. Švelniai, be įtampos. O dabar ramiai galiu grįžti prie to, ką jau buvau suplanuvusi šiai dienai. Ramiai, su šypsena ir lengvumu. Ir jaučiu kad energija ne tik kad sugrįžo, bet ir padaugėjo ;)

Iki susitikimo netrukus 

Nori pasidalinti savo mintimis?
Parašyk man! sonata.ce@gmail.com 

© 2020  Sonata Aaltonen. All rights reserved.
Powered by Webnode
Create your website for free!