22/10/2019

30/07/2020

Labas rytas, Ryto puslapiai,

pagaliau! Pagaliau turiu vėl laiko ryte prisėsti ir ramiai rašyti. Laukiau tokio ryto, nors tiesą sakant, nemaniau, kad toks bus šis rytas, nes visa naktį mažai miegojom - Emma labai karščiavo. Serga ji labai retai, bet ir nelengvai perneša karščiavimus.

Taigi, šiandien teko praskipinti jogą ir kitus ryto ritualus, na, o dabar, kol ji miega, skubu "iškratyti" galvą, kad švariau joje būtų.

O joje daug ir visko. Knygose perskaitytų minčių, išgirstų seminaruose, mokymuose, o ir Chopros meditacijos visada pasėja vieną kitą mintį. Viskas atrodo taip svarbu, reikalinga, nesinori pamiršt.

Vakar truputį ilgiau pasivarčiau lovoj ir nenuėjau į Morning flow jogos klasę, bet mūsų pasąmonė geriau žino, ko mums reikia. Gal ne be reikalo ir pasiuntė tą rytinį tinguliuką :)

Buvau Qigong. Ir kokia laimė - patekau pas tikrai įkvepiantį ir nuostabų mokytoją. Spėju, kad jis kinas, bet, kaip sake pats, ne budistas. Jis mėgsta studijuoti įvairias mokyklas, dvasinius kelius, ieškodamas atsakymų, kaip jie veikia ir kokį poveikį daro.

Kažkokia pribloškianti Qigong praktika. Jūs žinot, kaip būna. Kartais ateini pas mokytoją, ir toks jausmas, kad mankštinatės kartu - visa praktika, kaip fizinio lavinimo makštelė, teisingi judesiai, pakartojimai.

O būna Mokytojų, kur faktiškai net nesimankštini, bet būdamas šalia jų, jauti didžiulį pokytį. Vakar tai buvo žaidimas, kur judėjo energija, augo sąmoningumas ir plėtėsi suvokimas. Tikiuosi, man pavyks dar kartą pabūti šalia šio Mokytojo.

Kalbėjome apie tai, kas mums svarbu, tikslus, kuriuos sau keliame. Įsiminė frazė: Dauguma žmonių daro praktikas todėl, kad nori gerai jaustis visa dieną". Tokiu atveju bet kokia praktika - tai lyg mankštelė kūnui... Ir besišypsančiose Mokytojo akyse įžvelgiau sau iššūkį, o tiksliau, jos tik atspindėjo iššūkį, kurį su dėkingumu priėmiau pati.

Pamenu, šmėstelėjo mintis: o gal reiktų vykti į Kiniją keletui mėnesių gilesnių praktikų. Ją iškart nuslopino logikos balsas - greitai neišeis, nes.... gausybė priežasčių. Cha... bet aš jau žinau, kad čia tik senos metaprogramos. Paleidžiu jas su šypsena ir tariu sau: jei nuspręsi, kad tai tavo kelias, taip ir nutiks. Ir su palengvėjimu grįžtu į dabarties momentą.

Žodis Purpose paskutiniu metu vis dažniau ir dažniau išnyra prieš mane. Štai, kad ir vakar pradėjau skaityti knygą, kuri gal porą metų ramiai gulėjo mano Kindle net nepajudinta "Ego is the enemy". Ryan Holiday įdomiai rašo apie aistrą ir tai, kad kiek dabar daug aistros mūsų gyvenime. Net nežinau, ar tai tikslus vertimas passion vadinti aistra? Autorius sako, kad passion, t.y. aistra, maskuoja mūsų silpnybes. Aistra atima kvapą, viduje verda, veržiasi ir tai sumažina mums jėgos, palyginant su tuo, kiek duoda disciplina, meistriškumo siekimas, tvirtybė, tikslas ir atkaklumas.

Kasdien daryti tai, kuo degi, yra nuostabus jausmas, bet kai žinai priežastį dėl ko tai darai, atsiranda jėgų kasdien mažais žingsneliais eiti ir tęsti ❤️🙏

Nori pasidalinti savo mintimis?
Parašyk man! sonata.ce@gmail.com 

© 2020  Sonata Aaltonen. All rights reserved.
Powered by Webnode
Create your website for free!