24/11/2019

30/07/2020

Labas, Ryto puslapiai,

šiandien noriu pasidalinti savo šios dienos patirtimi.

Vis susimąstydavau, kodėl tajų kalboje nėra žodžio Ne. Jie dažnai vengia sakyti žodį ne, o ir ne - išvertus pažodžiui reikškia ne-taip. Galbūt, kada nors ir atsiskleis man ši paslaptis. Aš tikiu, kad kalba atspindi mūsų sąmonę ir viskas yra taip, kaip turi būti.

Bet dabar noriu aprašyti kitą patirtį. Gyvendama Tailande, jau net nesistebiu, kad tajai vengia konfliktuoti ir komfrontuoti. Dažniausiai jie sutrinka, o tą sutrikimą slepia po nedrąsia šypsena ir nežino, kaip elgtis toliau. O aš kuo toliau, tuo daugiau atrandu sąsajų tarp tajų kultūros ir dvasinio gyvenimo. Kaskart kokia nors istorija atneša man vis naujų spalvų į bendrą paveikslą.

Taigi, šiek tiek paturistavę ir pasidžiaugę nuostabia diena, nuvažiavome į vieną iš prekybos centrų ir mano nuostabusis vyras palepino mane veido procedūra, kurią galėjau pati išsirinkti. Keistas pasirinkimas, bet šį kartą rinkausi veido valymą, o tai tikrai mažai malonumo teikianti procedūra, bet jos mano veideliui jau labai reikėjo.

Įsitaisiau laukti, nes visos specialistės buvo užimtos, tad turėjau ramių penketą minučių tiesiog stebėti ir būti tame momente, kur esu. Jau esu pripratusi, kad grožio procedūrų vietose neretai būnu tik viena moteris, nes Patajoje šias procedūras dažniausiai darosi vyrai (bandau spėti, kad gal dėl to, kad vyrų turistų atvyksta daugiau? Na, o rusų ir kinų moterų irgi nesimato - nežinau, gal jos kitaip save palepina).

Taigi, sulaukiu, kaip pusnuogis vyriškis pakyla nuo kosmetinės kėdės ir visai netrukus, vos paklojus naują rankšluostį ant tos vietos, kur turėčiau dėti galvą, kosmetologė kviečiasi mane.

Hm... viduj jaučiu, kaip kyla lengva įtampa. Lyg ir nesinorėtų apie tai balsu sakyti, girdint kitiems šalia esantiems klientams, bet... aš tikrai nenoriu gultis ant paklodės, kur ką tik gulėjo iki pusės išsirengęs, plaukuotas, gal suprakaitavęs svetimas vyras!

Ok, sakau, atleiskite, bet man ant naudotos paklodės gultis nemalonu.

Matau, kaip persimaino meginos veidas. Akivaizdu, jai tai nepatiko, nors aš stengiausi pasakyti tai kiek galiu švelniau ir draugiškiau. Bet akivaizdu, kad ji norėjo mane kuo greičiau užtildyt, nes šalia tame pat kambaryje guli dar apie dešimt klientų...

Ir gražiausia patirtis prasidėjo kaip tik dabar. Vos tik kelios merginos suskubo pakeisti man tą paklodę, kaip šalia manes atsistojo kita mergina ir rami, atsipalaidavusi pakvietė gultis į naujai paruoštą kėdę. Tai įvyko per sekundę. Susierzinusi kosmetologė, kuri turėjo atlikti man procedūrą, tarsi dingo į nebūtį, lyg to ir nebuvo buvę.

Ir aš su dėkingumu pasidžiaugiau tokia kultūra. Žinoma, kad ir tai merginai buvo sukilę emocijos, todėl jai iškart liestis prie mano veido būtų reikalavę pastangų, o gal ir kokio emocijų užspaudimo.

Tokie pat nejaukūs buvo ir manieji jausmai, kurie iškart išsilaisvino vos pastebėjus ramią naujos kometologės šypseną 🌼

Gulėjau, skaudėjo, bet mėgavausi ir jaučiau dėkingumą net nežinau kam, ar čia tokia tajų kultūra ar tiesiog žmonių vertybės, bet širdį užliejęs dėkingumas vis plėtėsi ir plėtėsi.

Procedūra buvo atlikta puikiai. Aš dosniai atseikėjau arbatpinigių ir su malonumu grįšiu dar ne kartą pas tą mielą, šiltą, profesionaliai dirbančia kosmetologę 💞🙏❤️

Nori pasidalinti savo mintimis?
Parašyk man! sonata.ce@gmail.com 

© 2020  Sonata Aaltonen. All rights reserved.
Powered by Webnode
Create your website for free!