28/01/2020

30/07/2020

Labas rytas, Ryto puslapiai,

prisipažinsiu, prieš keletą metų, jei būčiau skaičiusi tokį įrašą, būčiau su atsargumu pakraipiusi galvą :) O štai dabar pati tokį rašau. Tam ir duotas mums gebėjimas prisiminti, kad galėtume pastebėti pokytį. O pokytis vyksta tada, kai mes savo mąstymo ar elgesio įprotį pakeičiame kažkuo kitu. Mūsų "realybė" yra pasikartojančių įpročių rinkinys.

Vakar turėjau progą vėl su tuo susidurti. Kaip ir minėjau, apsirgau. Atsiguliau į lovą, daug karštų gėrimų ir leidau pačiam organizmui tvarkytis ir sustiprėti (taip juk dauguma mūsų darom. Susirgom, į lovą, ilsimės, geriam karštas arbatas ir laukiam, ar gi ne?)

Ir štai jau vėlai vakare guliu lovoj, kai sulaukiu žinutės iš nuostabios bičiulės. Ji kaip tik ketina atvykti į Tailandą, dalyvaus specialiose praktikose, susijusiose su mūsų energetika.

Smalsumo paskatinta, iškart pasidomiu apie tai ir perskaitau nuostabią istoriją apie paralyžuotą, dažnai panirdavusį į komą žmogų, kurį medikai jau buvo nurašę, bet po pusmečio iš slaugos ligoninės jis išėjo savomis kojomis.

Perskaitau ir suvokiu. Ups... juk ir aš galiu! Galiu pasirinkti aktyviai dalyvauti sveikimo procese, vietoj to, kaip esu įpratusi, kad pasyviai laukčiau, kol viskas susitvarkys.

Laukti, tikėtis, ieškoti sprendimų išorėje - tai tik įpročiai, kažkada išmoktas elgesys. Mes išmokome dairytis atsakymų, sprendimų, pagalbos visur kitur, tik ne savyje.

Taigi, sutelkiau dėmesį į skausmą krūtinėj, kurį jaučiau jau keletą dienų. Leidau jį sau jausti, atpalaiduoti, pasiųsti šilumos, energijos, ėmiau ją balansuoti... Faktiškai visa naktį ramiai gulėdama ir snūduriuodama vis grįždavau į krūtinę ir judindavau energiją, atpalaiduodavau skauso suspaustą sritį... 9 prakaitai liejosi laisvai...

O ryte pabudau žvali ir gerokai lengvesnė, sveikesnė. Negaliu sakyti, kad mano aktyvumas ir praktikos padarė šį pokytį - nežinau, galbūt, ir nieko nedarant būtų palengvėję. Ir man nesvarbu kažką įrodinėti, nes kai įrodinėjam, prisirišam prie vieno dalyko ir tarsi imam tai ginti, atsiskiriam Ir ieškom įrodymų, patvirtinančių tai, kuo tikim.

Mano tikslas visai kitas. Rašau apie tai, kad prisiminčiau, kad kiekvienoje situacijoje mes turime pasirinkimą. Galime laukti ir tikėtis sprendimų/pokyčių iš išorės, o galime ir patys aktyviai dalyvauti, šiuo atveju sveikimo, procese.

Ar būtent tai padėjo - ne man spręsti. Svarbu, kad aš nesijaučiau bejėgė. Svarbu, kad žinau, jog galiu padaryti sprendimą aktyviai dalyvauti. Ir, gali būti, kad taip ir nutinka tie mistiniai stebuklai, apie kuriuos mes skaitome laikraščiuose.

Leidimas sau nesijausti bejėgiu labai išlaisvina 🌼🌼🌼

Nori pasidalinti savo mintimis?
Parašyk man! sonata.ce@gmail.com 

© 2020  Sonata Aaltonen. All rights reserved.
Powered by Webnode
Create your website for free!