31/10/2019

30/07/2020

Dar ir dar kartą įsitikinu, kaip Ryto puslapių rašymas išlaisvina nuo nereikalingų minčių ir padeda įsisiautėjusiam protui nurimti. Šiandien surašiau ir pajutau didžiulį palengvėjimą, o mano galvoje atsiverė galybė erdvės naujiems dalykams. Kas žino, jei nebūčiau "iškračiusi" galvos, gal dar ir dabar sukčiau sau smegenis mintimis, o tai gal negerai pasirinkau, o gal reikėtų...

Dabar jaučiu tyrą aiškumą, kad pasirinkau teisingai. Tai palegvėjimo jausmas, kuris numeta naštą ir leidžia jausti tylų džiugesį. Linkiu ir Jums jį kuo dažniau patirti . Leiskite sprendimams ateiti tada, kai Jūsų galva ištuštėja. Tuomet, jie tiesiog laisvai ir lengvai atranda kelią į Jūsų širdį.💞

Labas Rytas, Ryto puslapiai,

galvoju šiandien, nuo ko pradėti - galvoje sukasi net kelios mintys, kurias norėčiau užrašyti.

Visų pirma - paslydau. Vakar vėl su entuziazmu norėjau rėkti TAIP. O tų taip mano gyvenime tiek daug, kad galima lengvai išsibarstyti. Esu taip žmogus ir jau retomis aplinkybėmis prarandu kokią gerą progą kažką išbandyti, išmokti ar peržengti per vidines ribas, bet kiekvienas pasirinkimas turi įvairias puses.

Dabar galvoje sumaištis. Ne paslaptis, kad kuo toliau, tuo labiau man patinka rašyti. Tiesiog leisti srautui mane nešti kažkur. Ir keista, net nesuku labai galvos, ar bus tie tekstai kažkam naudingi (na, gal netiesa, - kaip tik sako man dabar vidinis balsas. Labai nemėgstu interneto šiukšlintojų ir laiko valgytojų, todėl, jei tai, ką parašau, Jums neįdomu, leiskite man žinoti :))

Širdies gilumoje turiu viltį, kad yra sielų, tokių, kaip ir aš, kurios susiduria su tais pačiais vidiniais demonais ir iššūkiais. Dėl jų čia ir rašau.

Taigi, galvoje sumaištis, nes vakar iš vienos mūsų grupės nares išgirdau apie rašymo kursus. Ir iškart užklupo mano labai gerai pažįstamas jaumas - NORIU!

Ir tada į sceną išėjo galva.

"O kodėl tu nori?" - klausia. "Ką tau tai duos? Ar turi tiek laiko, kad galėtum jį skirti iki galo nesuvoktiems norams tenkinti?

Laimei, mokymų vadovė iš tikrųjų labai profesionali. Ji man atsiuntė pilną mokymų programą ir ko galiu tikėtis, kokias kompetencijas ugdytis ir pan. Skaitau, skaitau ir imu suvokti, kad ne, tai ne man šiuo metu.

"Programa nuostabi, labai plati, puikiai metodiškai paruošta, įvairiapusiška, dalyvių atsiliepimai tiesiog įkvepiantys",- pasigirsta kitas balsas mano galvoje.

"Bet, pirma, mokymasis reikalauja disciplinos ir laiko. O laikas neatsiranda taip, kažkur iš nieko. Na, ok, laiko atsirastų. Mes visada turime laiko tam, kas mums svarbu",- prisimenu daug kartų savo pačios kitiems kartotą frazę.

Tai gal man nesvarbu, kad vis dar turiu tą abejonę? O gal yra kiti dalykai, kurie dabar svarbesni?

Ir suvokiu, kad jų yra.

Ir štai prisimenu klausimą, kurį išgirdau D. Chopros mokymuose: kaip šis sprendimas atneš laimės ir gausos į mano ir kitų žmonių gyvenimą?

Koks puikus klausimas. Ir kaip lengva apsispręsti, kai jį sau užduodi, nes atsakymas ateina iškart iš pačių širdies gelmių. "Ne, aš nenoriu atiduoti savo laiko šitiems mokymams šiuo metu, nes šį laiką noriu leisti su šeima",- girdžiu aiškų atsakymą ir visos abejonės išsisklaido.

Taip, aš beprotiškai noriu išmokti gerai rašyti, bet šiuo metu tai nėra mano prioritetas. Nesu dar pasirengusi sekti metodikas ir pratimus, įsipareigoti. Šiuo momentu aš tik noriu rašyt! Leisti išsiveržti kvapams, bangoms, uraganams, maldoms, šnabždesiams, kurie kažkur manyje guli.

Kiekvienas rašinys man dabar atradimas. Atradimas savęs pačios, to, ko niekad nesupratau, jog egzistuoja. Noriu apie tai rašyti dabar. Laisvai, be ribų...

Čia kaip vaikai, kai ima kalbėti. Galiu matyt tas džiaugsmingas, spindinčias akis, kai jie atkartoja žodžius ir jiems sekasi. PAGALIAU! Pagaliau mes juos suprantame ir kuriame ryšį! Džiūgaudami kiekvienu žodžiu, mes šypsomės, nes dabar mes bendraujame.

Ir aš kalbu su Jumis. Savo balsu iš širdies gelmių. Dabar žinau, kad palauksiu dar su rašymo kursais. Leisiu Kūrėjui pačiam ateit pas mane. Išmoksiu megzti su juo intymų ryšį, susitikinėsim kasdien, leisim laiką kartu, dalinsimės jausmais... ir, galbūt, kažkada natūraliai ateis metas struktūrai, stiliui ir kitiems dalykams. ❤️

Nori pasidalinti savo mintimis?
Parašyk man! sonata.ce@gmail.com 

© 2020  Sonata Aaltonen. All rights reserved.
Powered by Webnode
Create your website for free!