Naujų metų rezoliucijos

30/07/2020

Žinot, jau daug metų kasmet atversdavau savo naujo dienoraščio paskutinį lapą ir užsirašydavau savo norus. Metų gale, kai mano dienoraštis lapas po lapo užsipildydavo ir galų gale pasiekdavau tą lapą su norais, aptikdavau, kad bent 70% jų yra išsipildę. Kai tokie dalykai vyksta, imi tikėti kažkokia magija. Ir, gal kvaila, bet imi dėti kažkokius lūkesčius į tai. Rašai kasmet, pradžioj nedrąsiai, o paskui vis drąsiau, lyg norėdama patikrinti, ar vis dar pildosi? Kiek tai veikia? O ko dar galėčiau užsiprašyt? :)Kol galų gale supranti, kad ne magija tuos norus pildo. Tiesiog, kai žinai ir aiškiai manifestuoji, ko nori, tarsi, įkali kuoliuką į begalinių galimybių lauką, o tada imi link jo judėti. Kai neturi kuoliukų - nežinai krypties, lengva pasiklysti tame begalinių galimybių lauke.O šiemet sėdusi rašyti savo norų ir tikslų, pastebėjau, kad jie pasikeitė. Pirmose eilutėse nėra kelionių, pajamų, veiklų... Pirmose eilutėse nusėdo atvirumas. Atvirumas sau ir kitiems. Atvira širdis meilei ir priėmimui. Atvirumas pokyčiui ir leidimas vykti netikėtumams.Užrašiau tai ir aplankė didžiulis lengvumas. Vos tik pagalvoju apie atvirumą, prieš akis atsiveria vaizdinys su plačiai atsiveriančiais langais. Tie langai kabo ervėje, bet atsiverdami jie ją dar labiau išplečia. Nežinios ir begalinių galimybių erdvė su gausybe atvertų langų...Ir dabar pasidalinsiu maža dalele to, ką šiandien užrašiau savo Ryto puslapiuose:Labas rytas, Ryto puslapiai,grįžau rašyti jus vėl. Visus šiuos metus. Kasdien. Su dar daugiau nuoširdumo, tikrumo, kuris išlaisvina iš iliuzijos gniaužtų. Taip lengva apsigyventi iliuzijų pasaulyje ir patikėti, kad pasaulis yra tik toks, kokį noriu jį matyti, o tai, ko matyti nesinori, tarsi, nėra. Šį kartą nusprendžiau susitikti drąsiai. Su savimi. Savo baimėm, iliuzijom ir melu, kurį sau sakau. Tegul tai bus mano terapija, leidžianti geriau pažinti savo pasąmonės užkaborius, kurių nenoriu matyti.Kartais mes turime išankstinius įsitikinimus, kas esame, kas gerai, o ko neturėtų būti. Bet iš kur žinoti, kad tai, ką spaudžiame savyje, iš tikro bloga? Juk taip spaudžiame, kad net bijome susipažinti :) Šie metai man - atvirumo metai. Ir dabar, rašydama, jaučiu, kad norėtųsi kažką pagražinti, gražiau parašyti, leisti sau toliau būti iliuzijų burbule, bet aš smeigiu ilgą spyglį į šį burbulą, tegul jis sprogsta...Man nereikia patvirtinimo, kad ESU. Epitetai, įvertinimai reikalingi tik mano Ego. Aš esu šviesa, tyla, ramybė, kibirkštis, meilė, tikrumas, drąsa, atvirumas, būtis...Sveikas, pasauli 😍
O aš kviečiu tave rašyti Ryto puslapius. Nežinau geresnio įrankio pasimatymams su savimi."Kai atsikratome abstrakčių minčių apie save, savo vertybes, kasdieniškas situacijas, tampame atviri dabarčiai" (J. Cameron)Nuostabaus Jums ryto 🌼

Nori pasidalinti savo mintimis?
Parašyk man! sonata.ce@gmail.com 

© 2020  Sonata Aaltonen. All rights reserved.
Powered by Webnode
Create your website for free!