Tiesa slypi kažkur anapus

06/01/2021

Labas rytas, Trečiadieni,Šį įrašą noriu parašyti žmonėms, kurie "žino tiesą". Žinojimas kartais gali būti pavojingas. Žinodami žmonės ima aršiai ginti savo "tiesas", atsiskirti nuo tų, kurie mano kitaip, matyti kvailius ir priešus. O iš tikro, dažnai "tiesa" tėra tik prielaida, kuria mes tikime.Mūsų realybė sudaryta iš gausybės prielaidų. Tai akiniai, per kuriuos žiūrėdami pažįstame pasaulį. Kai prielaidų netikriname, jomis nesidomime, neabejojame, esame pilna stiklinė, į kurią sunku įpilti naujų žinių, suvokimų, todėl sunku mokytis.Mes mokomės geriausiai ir greičiausiai, kuomet ištuštiname savo stiklines, paleisdami savo "žinojimo" iliuzijas. Išlaisviname protą nuo senų, besikartojančių minčių ir idėjų. Testuojame, ragaujame naujus skonius. Tada mūsų pasaulis ima keistis.Tyrinėju savo prielaidas. Leidžiu sau kaskart pripažinti, ko nežinau. Kai mūsų prielaidos yra neginčijamos, "mes žinome, kad esame teisūs". Turėdami atsakymus, negalime išmokti kažko naujo. Kad pamatytume kitokį pasaulį, pirmiausia turime norėti jį kitaip matyti.Kaip rašo S. Gregg, "vienas iš pirmųjų žingsnių siekiant buvimo suvokime/sąmoningume yra gebėjimo pasakyti sau tiesą apie tai, kiek esame išmokę, vystymas. Mes tampame atviri mokymams, kai pradedame sakyti sau tiesą, kai turime tuščią puodelį ir sakome: "Aš nežinau". Bet man smalsu, įdomu patyrinėti. 

Nori pasidalinti savo mintimis?
Parašyk man! sonata.ce@gmail.com 

© 2020  Sonata Aaltonen. All rights reserved.
Powered by Webnode
Create your website for free!